„Skerdyklos penkių“ apžvalga: „Eisner“ nugalėtojai atgaivina literatūros klasiką

Prisitaikymas yra tokia pat meno forma, kaip ir bet kuri kita. Nors iš pradžių tai gali atrodyti lengva, yra daugiau nei keletas komplikacijų, dėl kurių tai apgaulingai sudėtinga. Tokios priemonės kaip filmai ir knygos turi visiškai skirtingas kalbas, kurios nėra lengvai išverstos viena į kitą. Yra priežastis, kodėl žmonės dažnai sako „knyga buvo geresnė“, pažiūrėjus filmuotą adaptaciją. Tačiau nepaisant skundų dėl pirminės medžiagos pakeitimų, svarbiausia, ką adaptacija gali padaryti, yra užfiksuoti adaptuojamo darbo dvasią. Šiuo atžvilgiu yra keletas geresnių pritaikymų nei Boom! Studijos' Skerdykla-Penki grafinis romanas.

Remiantis 1969 m. Kurto Vonneguto romanu apie tą patį, Skerdykla-Penkibuvo pergalvotas grafinio romano pavidalu pripažintas rašytojas Ryanas Northas ir menininkas Albertas Monteysas. Istorija pasakoja apie Bilio Pilgrimo, Antrojo pasaulinio karo veterano, kurio mintys atsitiktinai šokinėja laike pirmyn ir atgal, gyvenimą. Keistame gyvenime Bilis tampa karo belaisviu ir patiria vieną iš jų

Antrojo pasaulinio karo baisiausių sprogdinimų, yra pagrobtas stūmoklio formos ateivių, jis tampa vieninteliu išgyvenusiu lėktuvo katastrofą ir visą savo gyvenimą patiria netvarkingą. Nors istorijos mokslinės fantastikos elementai labiausiai patraukia dėmesį, jie visi iš tikrųjų simbolizuoja vieną dalyką; Billy trauma. Nors North ir Montey's nekeičia paties siužeto, tai, ką jie keičia, yra reikšminga.

Kaip grafinis romanas, didžioji adaptacijos dalis pasakojama ne tik per dialogą, bet ir per vaizdus. Viena iš keistenybių, kaip Billy neužstrigęs laike, yra tai, kad jis kartais keliauja po mirties, bet kadangi keliauja tik jo protas, šį laiką jis mato tik kaip purpurines formas. Šioje grafinio romano adaptacijoje North ir Monteys šioms abstrakcijoms pateikia trumpas paneles tarp scenų. Istorijoje, kurioje taip susikoncentruota į mirtį, ši detalė pabrėžia, kaip pati mirties idėja nepaliaujamai persekioja Bilį.

Istorija užpildyta daugybe tokių mažų detalių, parodančių, kad North aiškiai suvokia šaltinio medžiagos temas. Šiaurė tikrai yra puikus pasirinkimas pritaikyti tokį romaną. Nors optimistiškas Šiaurės humoras Nepralenkiama voverių merginagali atrodyti nesuderinamas su Vonneguto juodąja komedija, jo rašymas turi humanizmo, kuris puikiai dera su Vonnegutu, neprarandant jokios komedijos.

Žinoma, Šiaurės rašymas yra tik pusė istorijos. Vienas iš dalykų, dėl kurių Skerdykla-Penki taip sunku prisitaikyti prie jo karikatūriško humoro ir tikrojo pasaulio tragedijos pusiausvyros. Šis dvilypumas yra būtinas norint užfiksuoti išgyvenusio Billio kaltę. Skaitytojų laimei, Monteys lengvai įsmeigia adatą. Yra perdėtas posakių pobūdis, kuris tinka per daug geriausių momentų. Nuostabu yra tai, kad šis kvailumas niekada nesumažina Billio patiriamo siaubo. Drezdeno niokojimai jį sunaikinus yra meistriškas dviejų puslapių sklaida, kuri iš tikrųjų perteikia miesto naikinimo beprasmybę.

Išgirdus, kad klasikinis romanas buvo pritaikytas grafiniu romanu, gali akimirksniu susikurti sauso teksto, kuriame nėra jokio humoro ar jaudulio, vaizdinius, tačiau Skerdykla-PenkiNorth ir Monteys rodo, kad adaptacija gali būti tokia pat įspūdinga kaip ir originalas.

Darkseidas buvo visiškai pažemintas Doomsday mūšyje

Apie autorių