„Rosewater“ anonsas: Jonas Stewartas ir atkaklumo galia

click fraud protection

Jono Stewarto reputacija pirmiausia prikausto jį kaip juokingą žmogų; jis gali būti uolus ranka išardyti kaltininkus, išanalizuoti niekšybes žiniasklaidos pranešimuose ir smeigti politinės nesąmonės iš visų JAV vyriausybės pusių, bet jis yra humoristas anksčiau nei jis komentatorius. Tačiau lapkritį jo gerbėjai (ir niekintojai) pamatys visiškai naują jo pusę – rimto pasakotojo – debiutui kaip režisierius.

Tai būtų Rožių vanduo, Stewart dramatizuota Londone gyvenančio, Irane gimusio žurnalisto (ir Kanados piliečio) Maziaro Bahari 2011 m. atsiminimų „Tada jie atėjo už mane“ adaptacija. Daugelis gali prisiminti, kad Stewartas padarė pertrauką nuo įprastų pareigų Comedy Central's Dienos laidadar 2013 metais filmo gamybai ir pasirodžius pirmajam jo anonsui (paskelbtas aukščiau), pagaliau galime pamatyti jo darbo vaisius.

Atrodo, kad jo atostogos pasiteisino. Remiantis klipu, Rožių vanduo turi daug žadą kaip humanitarinės moralės pasaka. Jei jis visiškai neišnaudos šio potencialo, gerai, Rožių vanduo

Taip puikiai dera Stewarto kaip politiškai mąstančio žmogaus vairinėje, kad filmas turėtų bent jau daug ką pasakyti apie savo temą; Sprendžiant iš to, ką galime matyti iš filmo amato, jis sukūrė kažką, kas pasiekta dėl techninių nuopelnų, o ne tik dėl socialinio sąmoningumo.

Tiems, kurie nėra susipažinę su B. Bahari istorija, ji prasideda nuo protestų, kurie kilo po Irano prezidento rinkimų 2009 m. rinkimus, kuriuose Mahmoudas Ahmadinejadas iškovojo abejotiną pergalę prieš opozicijos kandidatus Mir-Hossein Mousavi ir Mehdi Karroubi. Kai šie įvykiai (vadinami kaip Žalioji revoliucija arba Žalioji banga) klostėsi, Bahari (filme pavaizduotas meksikiečių aktoriaus) Gaelis Garcia Bernalis) juos apėmė Newsweek iki jo suėmimo birželio 21 d., o vėliau – penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Jam buvo sunkus išbandymas; per šiuos smurtinius užsiėmimus jis buvo kankinamas ir jam dažnai užrišamos akys. (Filmo pavadinimas kilęs dėl jo jutimo nepritekliaus – Bahari pastebėjo, kad vienas iš jo tardytojų kvepėjo rožių vandeniu.) Jis galiausiai prisipažino (pagal prievartą), sakydamas, kad visi Vakarų žurnalistai dirbo šnipais ir kad jo užduotis buvo kurstyti neramumai.

Stewartas aiškiai įsigilino į niūresnius Bahario teismo elementus ir, jei Dienos laida šeimininkas čia turi kokių nors ketinimų, jis turi imtis užduoties žmonėms, atsakingiems už žiaurumus, įvykdytus prieš Bahari. Filmas atrodo švarus, aiškus ir aistringas, kaip ir galima tikėtis iš tokio žmogaus kaip Stewartas; tai taip pat teikia viltį arba bent jau atrodo optimizmo dėl niūresnės realybės vaizdavimo.

Pažiūrėsime, kaip Stewart pavyks išlaikyti pusiausvyrą tarp šių dviejų rudenį.

Rožių vanduo JAV kino teatruose pasirodys 2014 m. lapkričio 7 d.

„Galaktikos sergėtojai 3“ dar nepradėjo filmuoti, sako Jamesas Gunnas

Apie autorių