Karalienės Charlotte redaktoriai apie Bridžirtono pasaulio įkūrimą ir chemijos tobulinimą
Mattas Pevicas ir Denise Chan, kurie redagavo pirmuosius 2 karalienės Šarlotės epizodus, aptaria darbą su Shonda Rhimes ir romantikos ir politikos derinimą.
Karalienė Šarlotė: Bridžirtono istorijabuvo vienas iš „Netflix“ karūnos brangakmenių 2023 m., greitai pakilęs į aukščiausią vietą pasaulyje ir besiremiantis pirminių serijų sėkme, Bridgertonas. Pratarmė seka jauną Šarlotę (vaidina Indija Amarteifio) ir jos santuoką su karaliumi Džordžu. (Corey Mylchreest), kuri ilgainiui perauga į gražią meilę, kai jie susiduria su jo psichinės sveikatos krizėmis kartu. Kad užleistų vietą jų rungtynėms, princesė Dowager (Michelle Fairley) orkestruoja a Puikus eksperimentas pakelti turtingus spalvotus piliečius į bajorų statusą, o naujai pakrikštyta ledi Danbury (Arsema Thomas) turi kovoti, kad išlaikytų savo poziciją asmeninio sukrėtimo akivaizdoje.
Pasaulis Bridgertonas buvo gerai įsitvirtinusi 1 ir 2 sezonuose, bet Karalienė Šarlotė turėjo pareigą paaiškinti jo kilmę. Kad būtų pasiektas tęstinumo pojūtis, priešakinėse serijose buvo įtrauktos šių dienų scenos su Charlotte ir kitais pažįstamais aktoriais, o kūrybinė komanda įdarbino
Ekrano triukšmas kalbėjosi su redaktoriais Mattu Pevicu ir Denise Chan, kurie redagavo pirmąjį ir antrąjį epizodus Karalienė Šarlotė atitinkamai apie savo patirtį Šondalande. Jiedu sudaro montažo komandą, o Chanas dirbo redaktoriaus padėjėju Pevico epizode, prieš pradėdamas ją spręsti. savo, ir jie aptarė bendradarbiavimą su Shonda Rhimes ir susižavėjimą Indija bei Corey chemija.
Mattas Pevicas ir Denise Chan pokalbių karalienė Charlotte: Bridžirtono istorija
Screen Rant: Ką apskritai reiškia būti redaktoriumi ir kaip įprasta dirbti tik su vienu ar dviem epizodais ne sezono metu?
Mattas Pevicas: Redaktorių darbas yra užfiksuoti visą projekto metu nufilmuotą filmuotą medžiagą ir ją suprasti. Fotografuojame plačius, vidutinius kadrus, stambius planus ir specialius kadrus, tada sujungiame juos tokiu stiliumi, kuris padeda pagerinti rašymą, vaidybą, režisūrą ir kinematografiją. Mūsų, kaip redaktorių, darbas yra viską pakelti aukštyn; kiek įmanoma sustiprinti istorijos emocijas arba pagerinti pasirodymus.
Aš buvau su Shondaland daugiau nei dešimtmetį, taigi aš grįžau, kai jie buvo per ABC. Tai buvo kitokia situacija nei dabar, kai transliuojame su „Netflix“. Beveik kiekviename projekte paprastai būna trys redagavimo komandų rinkiniai. Denise ir aš esame komanda, todėl turėjome pirmuosius du epizodus. Ilgesnėse serijose baigsite redaguoti daug daugiau epizodų, bet paprastai taip ir būna. Retkarčiais redaktorius gali sukurti visą seriją, bet apskritai jie ją išskiria pagal komandą.
Denise, pereidamas nuo redaktoriaus padėjėjo 1-oje serijoje prie redaktoriaus 2-oje serijoje, kuriais Matto nustatytais aspektais norėjote remtis ar reikėjo keisti tonaciją?
Denise Chan: Visų pirma, man patinka bendradarbiauti su Mattu. Jis yra toks dosnus savo mentorystės, leidžiantis man ateiti ir žaisti su epizodu bei dirbti su juo. Tai fantastiška. Matau jį kaip savo pirmąjį prodiuserį; jis yra mano pirmoji gynybos linija. Aš kažką pjaunu ir stebiu jo reakciją, todėl jis yra mano pirmasis klientas. Visada noriu įsitikinti, kad publika gerai reaguoja.
Galime nesutarti dėl tam tikrų dalykų, pavyzdžiui, kam priklauso istorija ar į kokią perspektyvą sutelkiame dėmesį, bet mes apie tai kalbame. Tai tarsi: „Gerai, kokia kryptimi mes tai eisime? Tada sugalvojame, ką galime pabandyti, o aš visada esu atviras pabandyti. Šis procesas yra tikrai nuostabus, ir tai tik dar labiau sustiprina istoriją.
Spektaklis visų pirma yra apie Charlotte ir George'o romaną, tačiau jis taip pat yra atsakingas už jo sukūrimą politinę tikrovę, kurią matome Bridgertonas. Kaip veikia redagavimas subalansuojant abu šiuos aspektus Karalienė Šarlotė?
Mattas Pevicas: Sakyčiau, kad kiekvienuose santykiuose, į kuriuos žiūriu iš redakcinės perspektyvos, mes žiūrime į galios dinamiką. Tai yra scenos, ypač dviejų žmonių, prigimtis, tiesa? Jūs žiūrite, kas turi postūmį, o kas – trauką, ir kam mes pritarsime, kad sustiprintume tą galios dinamiką. Tada scenos pabaigoje priimame sprendimą ir judame toliau.
Subalansuodami šios istorijos politinį pobūdį su ta meilės istorija, pastebėjome, kad jos tikrai gražiai persipynė. Meilės istorijoje pasakojama politika, o meilės istorija – politiniais aspektais. Tai apie susijungimą; apie žmonių susivienijimą – ir manau, kad tai yra tikra tema, kurios Shonda ieškojo rašydama istoriją. Kaip galime suvienyti skirtingų kultūrų, aspektų ir įsitikinimų žmones? Tai pirmoji Bridgerton gėjų pora, susijungusi kartu; tai juoda ir balta.
Ir tai visada buvo Šondalando tema, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl aš buvau čia tiek, kiek esu. Smagu pasakoti tą istoriją ir smagu matyti žiūrovų reakciją, nes tai tikrai sutraukia daug žmonių.
Ar buvo momentų, kurie buvo sudėtingiausi techniniu aspektu, kai reikėjo juos sujungti, arba emocinio poveikio, kurį norėjote patirti, perspektyvos?
Denise Chan: 2 epizodo pradžioje Shonda parašė apie 20 puslapių montažo. Žvelgiant į istoriją kaip visumą, tai iš tikrųjų yra istorija apie tai, ką reiškia būti vedusiam, ir visas su tuo susijusias traumas ar problemas. Tai nėra rožių lova, kitaip nei Bridgerton. Jis yra labai pagrįstas ir sunkus ir kalba apie tikras suaugusiųjų temas. Mes visada stengiamės atsekti šio pagrindinio veikėjo emocinį koeficientą.
2 serija iš tikrųjų yra Charlotte istorija. Mes nesame susipažinę su George'o istorija ir to nežinome Jurgio istorija ateis. Taigi, mes sekame Šarlotės emocijas ir dirbame su montažu, kuriame nėra dialogo – tai iš esmės kaip nebylus filmas. Ir tokia filmuota medžiaga, kurią Shonda iš tikrųjų rašo, verčia mūsų auditoriją žiūrėti paprastus dalykus, pavyzdžiui, persirengti ar keisti šukuoseną. Kartais net nematai veido, tiesiog avi jos batai ar chalatas.
Mes pasakojame tą istoriją apie tai, kaip ji yra lėlė lėlių namelyje, apsirengia ir kartoja tą pačią veiklą, kuri darosi vis labiau varginanti. Jos vyras yra išvykęs, o tik tuščia kėdė yra vienintelis dalykas, simbolizuojantis jo buvimą ar nebuvimą. Tai labai sunki istorija, kuri tik taps sunkesnė, bet iš tikrųjų negalime sukurti visos laidos, paremtos tuo. Niekas tikrai nenorės jo žiūrėti, todėl Shonda taip sumaniai sukūrė scenarijų, kai yra lengvas.
Įkuriate ją šiuose lėlių namelio rūmuose, o iškart pradžioje ji guli lovoje sutrikusi po to, kas nutiko pirmame epizode. Tada atsidaro durys ir įeina jos tarnai, priversdami ją šį bei tą apsirengti, kai ji veržiasi. Ėjimas ir tonas nustato pasaulį, kuriame ji dabar yra; tas beprasmis, turtingas pasaulis, kuris kartosis jos gyvenime. Iš pradžių žiūrime greitai ir įdomiai, bet toliau sunkėja ir sunkėja.
Bet mes taip pat negauname viso to montažo vienu ypu; mes gauname kūrinius po poros mėnesių, nes taip veikia filmavimo grafikas. Tai priklauso nuo vietovių ir aktorių užimtumo bei įvairių dalykų. Mūsų, kaip redaktorių, darbas yra ginčytis dėl visų šių dalių. Turite įdėti gražias teksto korteles, pavyzdžiui, „Jos plaukai baigiasi“, o kartais net nežinai, ką jie nušaus. Bet jūs tiesiog turite priversti tai veikti. Galų gale sukūriau garso peizažą, kad atitiktų laikinus takelius, kurie nedera kartu. Tai trunka apie 20 minučių, ir jūs stebite emocijas, kurios kyla aukštyn ir žemyn. Staiga pasirodo komedija, tada ji rėkia ir rėkia. Tačiau viskas turi veikti kartu.
Manau, kad sudėtingiausia buvo rasti muziką, kuri perteiktų reikiamas emocijas tinkamu laiku, taip pat tinkamais instrumentais. Nes Shonda myli savo instrumentus ir ji labai skiria tai, ką galime turėti ir ko negalime turėti. Įdarbinome savo muzikos redaktorių Seaną Spuehlerį, kuris puikiai padeda mums rasti visą šią muziką ir kartoti tai, kas jaučiasi gerai. Niekada nedariau 20 minučių trukmės montažo, todėl tai buvo tikrai įdomi mokymosi patirtis.
Žinau, kad Shonda tikrai padėjo rašiklį šiam darbui, bet kaip ji buvo praktiška redagavimo procese? Ar turėjote pokalbių apie kokias nors scenas, kurios išsivystė arba turėjo būti iškirptos?
Mattas Pevicas: Shonda buvo labai įsitraukęs – kaip ir režisierius Tomas Verica, kuris su Shondaland buvo susijęs tikrai ilgą laiką. Buvo malonu, nes turime trumpą raštą, todėl aš nujaučiau, ko ji nori ir ko reikia iš pasirodymo. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl aš tikrai norėjau būti pirmojo Karalienės Šarlotės epizodo dalimi; padėti sukurti šį pasaulį žinant Šondos jausmus ir tradicinį jos pasakojimo būdą.
Vienas iš daugelio jos talentų yra tai, kad ji sudomina publiką vienu personažu, greitai užpuldamas kitą savo dialogu. Mes jame dalyvaujame, klausomės, ir tai yra greitas staccato pirmyn ir atgal. Tada ji pasakys ilgą kalbą, ir tai bus tik du veikėjai, susisiekę vienas su kitu. Kaip redaktorius, galite greitai iškirpti pačioje pradžioje, o tada padaryti pauzę, kad pamatytumėte, kaip jie abu priima vienas kitą, ir jūs viską sulėtinate. Labai smagu, redakciniu požiūriu, pažvelgti į visą laidą iš perspektyvos: „Kaip aš galiu tai pagerinti iš rašymo?" Tiesiog reikia pabandyti pasiekti tai, kas yra rašte, per redakcinę medžiagą.
Tai šešių serijų serija, ir jie turėjo būti pusės valandos trukmės epizodai. Rašydami jie visi priartėjo prie valandos, o anksti kilo daug diskusijų. „Ar rengsime aštuonių epizodų pusvalandžio laidą? Ar darysime šešių serijų vienos valandos laidą?" Dar prieš parašant scenarijus [diskutavome], koks tai bus pasirodymas. Paaiškėjo, kad šešios valandos buvo kaip tik; palikome žmones, norinčius daugiau, bet patys scenarijai buvo tokie įtempti. Iš šių pasirodymų nebuvo daug iškirpta. Tiesą sakant, iki vėlesnių epizodų, kurių mes nedirbome, nebuvo daug ką iškirpti.
Pirmajame epizode vienintelis dalykas, kurį galiu pasakyti, buvo tikrai pašalintas iš šou, buvo iškart po vedybų. Yra trumpas mažas montažas, kuriame jie šoka vienas su kitu, o tai tikrai gražu. Jie nufilmavo visos dainos vertės tą sceną, todėl tai buvo dviejų su puse minutės scena. Tarp princesės Dowager, karalienės brolio, ir ledi Denbury buvo daug žvilgsnių. Buvo tiek daug žvilgsnių pirmyn ir atgal apie vykstančią politiką, bet viskas liko nepasakyta.
Galų gale Shonda buvo teisus sakydama: „Tai sumažins kamuolį, kurį Danburys meta vėliau 3 epizode. Tai bus sumažinta, jei žiūrėsite, kaip šie du įsimyli šoko metu. Parodykime tai vėliau." Ir tai buvo teisingas žingsnis. Dabar turime tik mažus jo fragmentus, ir tai nuostabu. Tu pradedi įsimylėti tuos personažus ir, žinoma, Shonda ištraukia kilimėlį iš po tavęs, kai Džordžas pasako Charlotte, kad nori grįžti pas Kew.
Tai veda prie mano paskutinio klausimo. Sirgaliai visame pasaulyje buvo priblokšti Indijos ir Corey chemijos. Kaip tai neišvengiama jums atrodė redaguojant ir ar yra kokių nors būdų, kaip dar labiau pabrėžti svarbius George'o ir Charlotte santykių aspektus?
Mattas Pevicas: Aš visiškai nepritariu nuopelnų. Kai pirmą kartą gausime scenarijų, Denise ir aš jį vieną kartą perskaitysime. Galbūt perskaitysiu dar kartą, o tada, kai gausime pačią sceną, perskaitysiu tą sceną dar kartą. Labai noriu susipažinti su scenarijumi, kad tiksliai žinau, kokios temos yra kiekvienoje scenoje. Kai perskaičiau mielą susitikimo sceną, kai Džordžija ir Šarlotė pirmą kartą pasikalba, man atrodė: „O dieve. Kaip aš galiu padėti?" Nes tai tiesiog taip miela. Aktorių dar nebuvome matę, todėl nežinojome, kaip jie bendraus. Ar jie ketina parodyti žavesį ir charizmą, kuri rodoma šiame scenarijuje?
Bet tada Corey tiesiog pristato. Aš turiu galvoje, jis ką tik išmetė jį iš parko. Žiūriu šį filmuotą medžiagą, ir jis mane užhipnotizavo dienraščiuose, imk po imk po imk. Taigi, mano darbas yra tiesiog atsisėsti ir leisti jiems atlikti savo darbą, o galbūt jį pratęsti, kiek tik galiu, kad galėtume stebėti, kaip jie tiesiog įsimyli. Niekada nepamiršiu, kad gavau tą kadrą, kuriame jis griebia jos ranką sode ir galvoja: „Turime šou. Tai štai“.
Man tai buvo iššūkis, nes ta scena pasirodė labai vėlai. Toje scenoje ilgą laiką buvo didelis senas vietos rezervuaras, ir mes iš tikrųjų susidūrėme su didele kova, kai jis anksti sako: „Aš nenoriu eiti su tavimi“. Ta scena atskleidė jų vaidybos galią, todėl dėl to jaudinuosi šiek tiek mažiau.
Denise Chan: Tiesą sakant, turiu anekdotą. Stebėdamas dienraščius, stebėjau Corey vaidybą. Jis suteikia mums daug variantų, o kartais pristabdydavo siekdamas efekto. Aš galvojau: „Gerai, šis vaikinas tikrai geras. Jis pailgina daiktus; jis kontrakuoja daiktus; jis groja ritmu." Ir tada aš tam tikru momentu supratau, kad buvo dalis, kur jis iš tikrųjų pamiršo savo eilutę. Bet jis taip gerai mokėjo tai užmaskuoti, kad privertė pamiršti kažką, ką iš tikrųjų galėtume panaudoti. Ir kiek tai vertinga? Tai tikri vaidybiniai kotletai.
Be to, aš turiu nukirpti gag ritę. Ir ten galite pamatyti, kad ryšys tarp jų yra tikras. Jie tiesiog vertina vienas kitą ir iš tikrųjų yra vienas kito atrama. Štai kokie jie artimi, ir tai padeda nusiteikti filmavimo aikštelėje. Tai tiesiog persimeta į visus kitus personažus, ir jūs galite pasakyti, kad jie yra tokie patogūs. Kai filmavimo aikštelėje nuotaika puiki, daug daugiau tai matai fotoaparate.
Mattas Pevicas: Tai taip pat duoklė Tomui Vericai, kuris režisavo visą šį serialą, nes jis filmavimo aikštelėje padėjo įtvirtinti tą milžinišką moralę. Aš ten nebuvau, bet žinau, kad jis tikrai dirbo su tais dviem ne fotoaparatu, pažindamas vienas kitą. Jis nustatė laiką, kada jie galėjo tiesiog kalbėtis apie atsitiktinius dalykus, todėl jie pažinojo vienas kitą ir jautėsi vienas šalia kito. Kai ateidavo sunkesnės scenos, jiems tai būdavo labiau vėjas. Na, tai nebuvo vėjas, bet jie atrodė kaip vėjas.
Apie karalienę Šarlotę: Bridžirtono istorija
Ši Bridžirtono eilėraščio pratarmė, kurios centre yra karalienės Šarlotės iškilimas ir galia, pasakoja apie jaunosios karalienės santuoką. Karalius Džordžas sukėlė puikią meilės istoriją ir visuomenės pokyčius, sukurdamas Tono pasaulį, paveldėtą filmo veikėjų. Bridgertonas.
Karalienė Šarlotė: Bridžirtono istorija dabar transliuojamas „Netflix“.