10 „Cloverfield Lane“ ir 9 kiti filmai, sukeliantys klaustrofobiją

Tuo metu, kai „karantinas“ tapo buitiniu terminu, klaustrofobiją sukeliantys filmai mėgsta 10 Cloverfield Laneyra aktualesni ir labiau susiję nei bet kada. Tai paaiškina, kodėl daugelis žiūrovų dabar plūsta į srautinio perdavimo platformas, kad surastų naujų varginančių ir neramių filmų, vykstančių ankštose, ribotose erdvėse ir uždaruose namų ūkiuose.

Kine klaustrofobija yra nusidėvėjusi teritorija, o filmų kūrėjai dažnai naudoja kūrybišką scenografiją ir kameros kampus, kad tai įskiepytų. Tačiau kaip Newsweek mini, kai kurie filmų kūrėjai, pavyzdžiui, Alfredas Hitchcockas, gerokai viršija normą, siekdami užtikrinti, kad žiūrovai jaustų ne mažiau nerimą nei jų filmų personažai. Panašiai veikiantys filmai puikiai subalansuoja įtampą ir konfliktus, kad sujaudintų ir išvargintų žiūrovus – abu vienu metu.

10 10 Cloverfield Lane

Kas daro 10 Cloverfield Lane toks veiksmingas mokslinės fantastikos trileris yra tai, kad tai ne tik patenkintas dvasinis tęsinys rastos kadros klasika, Cloverfieldas bet jis taip pat puikiai veikia kaip atskiras filmas. Žiūrovams, gerai išmanantiems prakartėlę, filmo

uždaras post-apokaliptinis bunkerio įrengimas sukelia šiurpuliukus ir jaudulį, nes įrodo, kad nors išorinį pasaulį užpuolė siaubingi padarai, tamsioji žmonijos pusė yra ne mažesnė grėsmė.

Kita vertus, žiūrovams, kurie nėra susipažinę su jo anonsu, ji gali atrodyti dar labiau bauginanti, nes jie bus blaškomi, ar pasišakniję už dviprasmiškus personažus, ar niekins juos. Beveik nieko 10 Cloverfield Lane yra kaip atrodo.

9 127 valandos

Vienas iš Geriausi Danny Boyle filmai, išlikimo filmas 127 valandos atsiskleidžia po kaitinančia saule ir šiurpiais Jutos kanjonais. Jo priešakyje yra alpinistas Aronas Ralstonas (Jamesas Franco), kuris įstrigo ranką po rieduliu kanjono viduje. Pirmyn ir atgal dreifuojantis tarp alpinisto prisiminimų ir dabartinio nevilties išgyventi, filmas užmezga žaižaruojančią dramą, dėl kurios žiūrovai būna beprotiškai nusiteikę.

Nors filmo suspaustas kanjonas ir kūrybingas kameros darbas pakankamai atvėsina ir linksmina, pagirtinas Jameso Franco pasirodymas tai dar labiau sustiprina jos puikią tikrąją Ralstono istoriją.

8 1408

Galbūt viena iš labiausiai neįvertintų Stepheno Kingo adaptacijų, 1408 Johnas Cusackas vaidina paranormalių reiškinių rašytoją, griaunantį garsias vaiduokliškas vietas supančias legendas ir madas. Tačiau tereikia vieno apsilankymo liūdnai pagarsėjusiame „Dolphin“ viešbučio kambaryje Nr. 1408, kad jis persvarstytų savo įsitikinimus – arba jų nebuvimą – apie paranormalius dalykus.

Iš pažiūros filme nėra nieko daugiau, kaip pagrindinio veikėjo siekis išgyventi ir pabėgti iš tituluoto kambario. Tačiau pasitelkus kūrybišką pasakojimą, filmas didina statymą su kiekvienu lanku ieškodamas naujų būdų įkalinti pagrindinį veikėją ir filosofiškai tyrinėdamas jo sielvartą.

7 Begalinis

Begalinis įrodo, kad norint sukurti įsimintiną kosminį siaubo filmą, tereikia intriguojančios prielaidos, tinkamo aktorių kolektyvo ir režisūrinių įgūdžių. Didžioji dalis filmo atsiskleidžia NSO mirties kulto – užmaskuoto kaip poilsio stovykla – uždarose erdvėse, kur broliai Justinas ir Aaronas grįžta vos vos pabėgę prieš dešimtmetį.

Kuo ilgiau jie užsibūna, tuo daugiau sužino apie visur esančią dievybę, kuri kulto narius įkalina klaustrofobiniuose, kilpiniuose laiko kupoluose. Iš pažiūros įkvėptas H.P Lovecrafto darbų, Begalinis meta siaubui suteikia naujos gyvybės, vaizduodamas „nežinomybės baimę“, kaip niekas kitas.

6 Palaidotas

Nustatyti realiuoju laiku, Palaidotas nukelia žiūrovus šešias pėdas po žeme, kur sunkvežimio vairuotojas Paulas palaidotas tik su žiebtuvėliu ir mobiliuoju telefonu. Nepaisant to, kad režisierius Rodrigo Cortesas ir rašytojas Chrisas Sparlingas apsiriboja karsto tūriu išradingai sukurkite filmą taip, kad jame būtų daug naujų šansų, kuriuos herojus turi įveikti.

Netgi prisiderinęs prie filmo suvaržytos sąrankos, Ryanas Reynoldsas sukuria įtikimą spektaklį, kuris sustiprina jo veikėjo situacijos skubumą. Jau nekalbant apie tai, kad filmas visiškai atsiskleidžia iš jo POV ir niekada nerodo nieko virš žemės, po kuria jis buvo palaidotas, jo klaustrofobiškas „apeliacija“ kelia didelį nerimą.

5 Žaliasis kambarys

Pagal Žmonės.com, Patrick Stewart, kuris atlieka pagrindinį vaidmenį Žaliasis kambarys, buvo taip sunerimęs dėl filmo scenarijaus, kad jis apėjo savo namus ir įsitikino, kad visi jo langai ir durys yra užrakinti. Panašų nesaugumo jausmą jautė ir daugelis žiūrovų, kurie gyrė gana paprastą, bet išskirtinai atliktą filmo prielaidą.

Įtemptoje filmo dramoje pagrindinis dėmesys skiriamas užburtam katės ir pelės žaidimui, kuris vyksta tarp pankroko grupės ir neonacių skinheadų gaujos, pasiryžusios juos išnaikinti. Su kiekviena minute filmas dar labiau sustiprina savo dramos intensyvumą dėl nepajudinamo smurto ir dėl to kylančių siužetų. Be to, jo pankroko motyvai tarnauja kaip vyšnia ant torto, kartu su kraujinga drama.

4 Das Boot

Pagarba už meistrišką Wolfgango Peterseno filmų kūrimą, Das Bootpasirodo esąs gilus visomis prasmėmis, ir užuot pateikęs kritišką didaktinį požiūrį į karą orientuotomis temomis, jis tiesiog sutelkia dėmesį į žmogiškąjį elementą.

Nors klaustrofobija negali būti pagrindinė Antrojo pasaulinio karo drama Das Boot, jis neabejotinai vyrauja savo vaizduose, kurie pabrėžia vokiečių povandeninio laivo įgulos gyvenimą. Būtent šie vaizdai sukuria itin įtraukią atmosferą žiūrovams ten, kur jie atsiduria susigrūdę su povandeninio laivo įgula, išgyvendami jų vis didėjančią neviltį, nuobodulį ir alkis.

3 Gelbėjimo valtis

Nors palyginti mažiau žinomas, palyginti su kitais Hitchcocko filmais, šis išgyvenimo trileris sudužus laivui atskleidžia visą autoriaus techninę ir meninę tvirtybę. Filmo veiksmas vyksta perpildytoje gelbėjimo valtyje, kurioje telpa torpedų apjuosto laivo įgula. Jai progresuojant, įtampa tarp aštuonių įgulos narių auga, o gyventojų skaičius laive atvirkščiai mažėja.

Bet kad ir kaip keistųsi įgulos dinamika ar populiacija, laive visada vyrauja klaustrofobijos jausmas. Tai savaime tampa vienu iš daugelio pasakojimo priemonių, kurias Hitchcockas naudoja tyrinėdamas savo veikėjų socialines atskirtis.

2 Dalykas

Klaustrofobijos jausmas, atsirandantis dėl Johno CarpenterioDalykasyra ir psichologinis, ir fizinis – pirmasis labiau nei antrasis. Nors niūrios, apsnigtos Antatarties aplinkos pakanka, kad sukeltų rūpesčių daugeliui žiūrovų, jos siužetas gilinasi į psichinę siaubo reljefą ir priverčia žiūrovus abejoti savo suvokimu.

Todėl beveik niekas nepraleidžia filmo nesijausdamas taip suglumęs kaip jo veikėjai. Yra slegianti Lovecrafto oponentė – panaši į Beprotybės kalnuose – beveik visame kame, kas vyksta Dalykas, kuris nustato, kad net ir be nuotolinio nustatymo jo simboliai būtų ne mažiau įstrigę nei jie yra.

1 Švyturys

Visi keisti vaizdai ir akimirkos Švyturys, ypač antroje pusėje, yra geriau patyrę, nei paaiškinta popieriuje. Jo siužetas beveik tikslingai neaiškus, nes pagrindinis dėmesys skiriamas žaidimui su žiūrovo suvokimu, o visa kita paliekama savo vaizduotei.

Nuo pilkos spalvos 4:3 santykio iki nesibaigiančių rūko signalų, filmas kvepia klaustrofobija. Ar tai tik eksperimentinė veikla, ar visceralinis neapčiuopiamų baimių vaizdas, turi nuspręsti žiūrovas. Vis dėlto tampa akivaizdu, kad taip Robertas Eggersas Ragana, šis filmas taip pat teleportuoja žiūrovus į niūrią izoliuotą aplinką ir priverčia pajusti jo veikėjų neviltį ir bejėgiškumą.

Kitas9 užkulisiniai faktai apie Heloviną II (1981)

Apie autorių